Taisyklė, kurią dauguma žino, tik mažai naudoja

Kaip atpažinti, kas Tavo gyvenime ir darbe iš tiesų kuria rezultatus, o kas tik užima laiką?

Ar tikrai dirbi ties svarbiausiais 20% savo reikalų?

Pradedu šį kartą klausimu, nes per daug dažnai girdžiu tą patį „pasibėdavojimą“. Žmonės bėga, tvarkosi, jungiasi į vieną susitikimą po kito. Kalendorius pilnas, darbotvarkės sprogsta nuo punktų. Pilna dirbų. Daug kas nusilakstę, pavargę. Ir naujai kibti į reikalus neskuba, nes vis prie to paties jausmo, kad reikšmingi dalykai nepadaryti.

Kuomet tikslinuosi, ko ir savęs klausdavau, tai dažniausiai matau tą patį pečių gūžtelėjimą, kuriuo ir pats atsakydavau į klausimą: „Ką svarbiausio šiandien nuveikei?“

Kodėl taip nutinka?

Kad esi užimtuma(s) dar nereiškia, kad darai tai, kas svarbiausia. Tiesą sakant, dažnai būna priešingai - kuo labiau žmogus užsiėmęs, tuo labiau jis užsikrovęs visokiausių smulkmenų našta, kurios realiai niekam nereikia.

Tai viena dažniausių vadovų, laisvai samdomų specialistų ar verslo savininkų klaidų. Darai viską, bet ne tai, kas generuoja grąžą, prasmę arba laisvę.

Kaip mano kolegė ir verslo partnerė Raimonda kažkada buvo išsireiškusi - „Pilna darbelių, o darbų nėra kada padaryt.“ Oj, kaip artima, tiesa? ;)

Pareto principas čia tarsi ledinis dušas. Jo visa esmė yra išties paprasta: 20% Tavo pastangų sukuria 80% Tavo rezultatų.

Tai nereiškia, kad likę 80% visiškai nereikalingi. Ne. Tačiau tie 80% dažnai užima tiek laiko ir energijos, kad užgožia tikrus prioritetus.

Kur Tavo 20%?

Apie tai dažnai sustojam aptart su koučingo dialogo partneriais. Ir beveik visada įsivyrauja tyla, nes tai nėra lengvas klausimas.

Labai įstrigo vienas pokalbis šių metų pradžioje. Klientas skundėsi, kad laiko nėra. Vos spėja suktis. Kai pradėjom žiūrėti tik skaičius, pasirodė, jog 7 jo klientai sukuria apie įmonės 80% pajamų. Lyg ir nėra čia didelė bėda, kad spėtum patenkinti tokio kiekį poreikių, bet… yra vienas BET. Tokį pat laiko kiekį verslo savininkas stengiasi skirti ir kitiems savo klientams, o jų yra dar apie 40. Tiesa, jie generuoja nuo 10 iki 30% (priklausomai nuo sezoniškumo) likusių pajamų.

Sustojom dar prie vieno klausimo:

Kiek tikrai kokybiškai pasirūpini visais klientais?

Kas jau kas, bet smulkiojo verslo savininkai ypatingai drovūs tam tikram faktiniam skirstyme. Su kiekvienu klientu sukurtas santykis ir dažnai jis būna tiesiog neproporcingas tiem skaičiams, kuriuos pateikia buhalterija.

Per dvi savaites jis priėmė kelis drąsius sprendimus. Atsisakė dalies smulkių projektų, su keletu klientų persitarė paslaugos kainas ir gavo papildomų užsakymų, pasitvirtino tas veiklos kryptis, kurioms skirs pagrindinį dėmesį, o kelias iš jų paliko ateičiai, kad „užaugtų“ ir veikla, ir kolektyvas, kuris tas sritis prižiūri.

Be to, jis komandą papildė keliais naujais žmonėmis, kurie dar neturi tiek patirties, kiek seni darbuotojai. Jie perėmė dalį mažiau pelningų klientų, kurie šiuo metu nekuria didelės apyvartos. Tai buvo sąmoninga investicija į ateitį - laikui bėgant tie klientai užaugs ir pradės generuoti solidesnį finansinį portfelį.

Ir kas įdomiausia - ne tik finansinė eilutė pagerėjo (paaugo ir apyvarta, ir pelnas),
bet vakarai pagaliau liko laisvi šeimai bei laisvalaikiui.

Kur tas principas veikia?

• Klientai. Dažnai 20% klientų generuoja 80% pajamų. Tad verta savęs klausti ar jiems skiri pakankamai dėmesio?

• Projektai. Ne visi projektai kuria vienodą vertę. Kai kurie - tik kelia įtampą, nors finansinė grąža minimali.

• Komanda. Net komandoje dažnai tik dalis žmonių generuoja didžiąją dalį rezultato. Tai nebūtinai reiškia, kad reikia atsisakyti kitų. Gal tiesiog verta juos ugdyti, arba perduoti jiems mažesnius klientus, kaip padarė mano ir anksčiau minėtas verslo savininkas.

• Veiklos. Kiek laiko praleidi skaitinėdamas laiškus, dalyvaudamas susitikimuose, kurie nieko nekeičia? Kiek laiko realiai skiri svarbiems reikalams, kurie kuria vertę?

Kaip atpažinti savo 20%?

Čia keli klausimai, kuriais dažnai pradedu su klientais:

• Kurios veiklos atneša daugiausia pajamų ar vertės?

• Kuriuos klientus nori išlaikyti bet kokia kaina?

• Kurios užduotys kuria ilgalaikį poveikį Tavo įmonėje (ar organizacijoje)?

• Kas iš Tavo dienos grafiko gali dingti be jokios tragedijos?

• Ką šiandien padarius, rytoj būtų lengviau „kvėpuoti“?

Niekas nepasikeis per naktį. Dažnai 20% identifikavimas reikalauja drąsos, nes kartais tenka atsisveikinti su dalimi veiklų, klientų ar projektų, prie kurių esi prisirišęs emociškai.

Tačiau vienas dalykas vis lieka nekintantis -
kol nesustosi ir nepažiūrėsi, kur Tavo tikri 20%, tol vis suksiesi tame pačiame rate.

Savuosius 20% turime visi (ir ne tik versle)

Tavo sąraše irgi yra tie 20 procentų. Jie dažnai slepiasi tarp visų kitų „reikia padaryti“ reikalų. Tačiau jie egzistuoja. Tie, kurie generuoja daugiausia rezultato, įtakos, ramybės.

Svarbių temų pas kiekvieną mūsų nėra daug. Tik keturios. Ir per 15+ metų nematau, kad kas nors pasikeistų. Vadinu jas „4S“:

• Sveikata

• Santykiai

• Savirealizacija

• Stabilumas (finansinis)

Ir čia lygiai taip pat padeda Pareto principo taikymas. Kaip visada - geriausia pradėti nuo asmeninės refleksijos ir tam bent kartą į ketvirtį darau savo paties „inventorizaciją“. Žinau, kad jos negalėsiu praleist, nes bent pora kartų per metus man ją primins mano koučingo specialistas. Tikiu, kad keletas punktų bus naudinga ir Jums, tad dalinuosi savais klausimais, kurie labiausiai talkina, kai ir save pagaunu ties panašiais ribojančiais įsitikinimais „jau pavargau“ ar „neturiu laiko“. Pavargstu daugiau dėl to, kad per mažai laiko skiriu tam, kas tikrai labiausiai reikalinga.

Štai tie klausimai kiekvienai iš 4S dalių: