Tai kiek tikrai mums ko nors trūksta?

Apie tą pastovų ieškojimą, siekius, ambicingus tikslus ir pan.

Matau, kad vis pasikartoja tam tikra koučingo pokalbių refleksija.
Dalimi jos pasidalinsiu čia.

Ir kaip gi atkakliai žmogus “varo” save į užburtą ratą, kuomet pastoviai ieško, susigundo kitų deklaruotais tikslais, stengiasi susikurti planą “dabar tai jau viskas bus kitaip”, strateguoja, kaip pakilti į aukštesnę poziciją, uždirbti didesnes pajamas, gauti …