Perfekcionizmas - Tavo tylusis nesėkmės planas

Kai nori per gerai - dažnai nepradedi išvis

Yra daug sakančių "noriu padaryti gerai" (ir visi tikrai nuoširdžiai nori). Čia toks nepaprastas "gerai". Jis labai netoli tobulumo.
Arba, ką jau ten kuklintis, - noriu padaryti To-Bu-Lai.

Tik kuomet tas "gerai" (arba ką tai bereikštų) tampa vieninteliu priimtinu variantu, retai kas nors padaroma iš viso.

Kai apie tai pradedu galvoti pats, tai stegiuosi vyti tokias mintis lauk. Tiksliau - keičiu jas klausimų pagalba, lyg vesčiau koučingo sesiją sau. Panašių dalykų (apie visus tuos "na čia dar reikėtų pagalvoti", "jaučiu, kad dar nesu iki galo tikra(s)" girdžiu ir koučingo dialoguose.

Lyderiai, kurie nori aukščiausios kokybės, linkę daug ką tiesiog atidėti. Jie laukia tobulų aplinkybių. Stengiasi suplanuoti tą idealų žingsnį. Tai tuomet ir žmogaus nepasamdys, nes ieško tobulo, tai ilgai planuotą verslo sprendimą nepriims, nes dar vis nėra tobulai tinkama situacija.

Kažkaip labai primena tokią rafinuotą baimę suklysti. (apie panašiai užslapstomas baimės formas kalbėjau Koučingo podcasto epizode nr. 124)

Kuo aukštesni lūkesčiai - tuo sunkiau pradėti.

Kai kuriems tai atrodo kaip garbingas standartas – „aš nesileisiu į bet ką“. Bet kai sesijose pradedam nagrinėti šiek tiek labiau, tai yra keletas klausimų, kuriuos seka gana netrumpos pauzės:

• Ką sau leistum daryti, jei nebūtų reikalavimo, kad viskas būtų „tobula“?

• Ką jau seniai nori pradėti, bet vis randasi „dar šiek tiek palaukti“?

• Kas Tavyje nusprendžia, kada jau „galima pradėti“?

• Kas iš tikro Tau sako, kad dar „ne laikas“?

• Gali patikslinti, kaip atpažįsti momentą, kai vengi veiksmų tik todėl, kad jie nėra tobuli?

Ir čia ne apie atsakomybės stoką. Tai apie pervertintus reikalavimus.

"Raudono" diplomo reikalavimas

Ar tikrai visada ir viskam reikia "raudono" diplomo?
Beje, o kur tiksliai (po įteikimo ceremonijos) jis buvo panaudotas?

Štai realus pavyzdys:
Skelbime parašytas vienas iš reikalavimų: "būtina 3+ metų vadovavimo patirtis didesnei nei 5-ių žmonių komandai". Ir žmogus, kuris dirba vadovaujančiose pareigose daugiau nei reikalaujama, suabejoja, nes gi "ai, tai kad ten pas mane realiai nebuvo didelė komanda, kur vienas išeidavo, kitas ateidavo, tai to vadovavimo kaip ir nebuvo".
Ir kaip nesuabejos, jei mintyse prisigalvoja papildomų barjerų, kuriuos sau kažkada kėlėsi ir svajojo apie rezultatus, taip norėtus pasiekti.
Na ok, jis nepaaugino to padalinio nuo 5 iki 30 žmonių, nepavyko "pakelti" apyvartos nuo 300 kEUR iki 2 mln EUR per du metus, bet... bet taip dažnai prisisvaigstama apie būsimus/norimus stebuklus, kad pamirštama tai, kad vien išlikt versle per tris metus sugeba tik apie 40% įmonių. Po penkmečio jau ir pusės nebus likę.
Aha, turbūt, kad išlieka tik tie verslai, kam vadovauja tik "raudonus" diplomus turinys. Aha. Tikrai.

Pamenu refleksiją parke. Susikurtų darbų sąraše žymėjausi visus, kuriuos svarbu padaryt. Pirmiausia ėmiausi tų, kuriuos noriu daryt. Dalis kitų irgi “pasidarė” eigoje. Laikas vėl į parkelį nueit :)

Žmonės per daug prieciziškai keliasi sau karteles, kai prisiskaito reikalavimų, nes pirma nori įtikti kitiems. O ten visa tirada: "reikia 5 metų vadovavimo patirties", "reikia MBA diplomo, nes įprastas magistras ne lygis", "reikia, kad komanda būtų pasiekusi X kartų augimą" ir tada pagalvoja: tai jei jau to reikalauja, tai turėčiau stebuklą padaryti, kitaip nesiskaito.

Realybė tai kitokia: komandos keičiasi, rinkos griūva, žmonės išgyvena pandemijas, krizes, netektis. Ir jei per tiek metų Tu išlaikei žmones, padėjai jiems augti, nepabėgai nuo sunkumų - tai jau daugiau nei pakankamai.

Tavo patirtis neturi būti ideali, kad būtų vertinga. Svarbu, kad ji - tikra. Ir kad buvai ten kai reikėjo, o ne kai buvo "tobulas laikas".

Iš koučingo praktikos

Kai dialogo partneris sako „ech, dar ne laikas“, užsitikrinu leidimą dėl provokavimo ir klausiu:

• Kaip žinosi, kad „laikas“ jau atėjo?

• Kas turi įvykti, kad būtų „pakankamai gerai“ pradėti?

• Kokie Tavo kriterijai „pakankamai pasiruošusiam“? Kaip juos sugalvojai?

• Ką laikai „nesėkme“? Kuo tampi per nesėkmingą procesą?

• Ką pasakytum savo geriausiam draugui, jei jis atidėliotų taip pat kaip Tu dabar?

Vienas klientas, IT įmonės savininkas ir vadovas, daugiau nei metus „ruošėsi“ pokyčiui organizacijoje. Kai pagaliau pradėjo, tai mažiau nei per du mėnesius sulaukė daug didesnio komandos įsitraukimo į procesą ir dar kitų idėjų palaikymo.
Buvo nepatogu, buvo neužtikrintumo, bet viską lydėjo realūs veiksmai. Vėliau pats sakė:

„Galėjau pradėti prieš pusmetį. Tik tuomet buvau įsimylėjęs savo strategiją, o ne veiksmą.“

O dabar - sau

SELF-COACHING’o PRATIMAS

Skirk 10 minučių ir atsakyk raštu (taip, raštu – tai padaro didelį poveikį).
Rašymas sulėtina tempą, išgrynina mintis ir leidžia pažvelgti į situaciją su daugiau aiškumo.
Jei tokia praktika atliekama nuoširdžiai, tai vieną kitą koučingo sesiją ir sutaupysi. O taip vienas šimtas prie kito… ;)

Kviečiu išbandyt: