Daugiau Aiškumo

Daugiau Aiškumo

Share this post

Daugiau Aiškumo
Daugiau Aiškumo
Aš juk turėjau rimtą priežastį...

Aš juk turėjau rimtą priežastį...

Gražiai skambančių pasiteisinimų kaina

Povilas Petrauskas's avatar
Povilas Petrauskas
Apr 13, 2025
∙ Paid
3

Share this post

Daugiau Aiškumo
Daugiau Aiškumo
Aš juk turėjau rimtą priežastį...
2
1
Share

Vienas pokalbis man rezonuoja iki šiol ir labai primena daug kitų. Su žmogumi, kuris pasidalino įžvalga, padėjusia aiškiai ir jautriai pamatyti vieną temą iš naujo. Apie tą pokalbį - netrukus.

Pirmiausia atkreipsiu dėmesį į situacija, kurią, spėju, ne kartą esame matę arba patys išgyvenę.
Koučingo sesijoje klientas pasakoja apie norą plėsti savo rinką ir žengti į naują verslo teritoriją. Apie tai, kad dabartinė pozicija jo nebeaugina, o svajonės - kažkur horizonte ir labiausiai gyvos bus tada, kai apie jas ne tik galvos.
Verta daryt, bet... "Prisikasam" pri to, kas yra tas trigdis.

Jis sako:

„Na, dabar toks laikotarpis. Šeimoj daug reikalų, be to, reikia sukaupti daugiau patirties. Ir šiaip... dar neaišku, ar tai tikrai būtų protinga.“

Žodžiai skamba racionaliai, atsakingai. Vis dėlto nuotaika - lyg jis pats netikėtų tuo, ką sako. Ir tuo pačiu - viskas "supakuota" į labai logišką ir pateisinimą apgaulę. Čia ir įdomumai prasideda.

Pasiteisinimas - ne melas. Tai pusiau tiesa, atskirta nuo asmeninės atsakomybės. Tarsi išgrynintas nuo to, kas nepatogu, bet būtina. Iš pirmo žvilgsnio - viskas skamba logiškai, net brandžiai.
Kur neskambės, tiesa? Juk tiek daug svarbių argumentų: šeima, reikalai, patirtis ir t.t.
Būtent dėl to šie išraiškingi pasiteisinimai ir tampa klastingi: jie nebeatrodo kaip pasiteisinimai, o ima atrodyti kaip racionalūs sprendimai.

Tą dažnai girdžiu iš vadovų.
Pasiteisinimai pas mus ateina ne kaip atviros frazės „aš bijau“, „aš tingiu“, „aš nežinau, kaip“ ir pan.
Jie visi pasirodo subtiliau, t.y pasipuošę, išmokę kalbėti taisyklingai, moka pasivadinti „strategija“, „laikmečio iššūkiais“, „cikliniu nuovargiu“, „vertybių perkainojimu“. Sąrašą galima tęsti ir tęsti.

Ir būtent dėl to - jie yra pavojingi.

Žuvis nepastebi vandens, kuriame plaukioja

Mes dažnai net nesuvokiame, kad gyvename ne faktais, o tam tikra pasiteisinimų sistema.

Kad “surinktume” 10000 žingsnių - užėjome į prekybos centrą ir kalbėjomės ten. Tikslas yra tikslas, ir pasibaigęs keliukas neturi būti kliūtis :)

Tai labai ryškiai priminė popietę su Marshall'u Goldsmith'u, kuris "nevyniojo žodžių į vatą" ir vienu sakiniu sudėliojo daug aiškumo į mintis. Apie tą skaudžiai reikalingą pamoką vis sau primenu, kai suvokiu, kad jau vėl artėju prie susidraugavimų su pasiteisinimais, pasidalinsiu pabaigoj. Na, kad nesukratytų viso teksto vos pradėjus įpusėt ;)

Daugiau Aiškumo sukuria vertės, kai jos sulaukia daugiau žmonių. Kviečiu prenumeruoti ir kurtis daugiau aiškumo kartu.

Kada pasiteisinimas tampa problema?

Kai jis ne tik nepadeda veikti, bet ir leidžia mums... pasijusti teisiais, kad neveikiame:

  • Kai pradeda saugoti mūsų ego, o ne mūsų svajones.

  • Kai tampa pakankama priežastimi... nieko nekeisti.

Galiu klausimą? Jis dažnai lydimas tyla, kai apie tai pasisuka kalba koučingo patyrime:

👉 Ką šiuo metu Tavo gyvenime nuoširdžiai norėtum pakeisti, bet Tau „trukdo“ labai svari priežastis?

Atsakymą, tikiu, galima įvardinti gana greitai. O dabar pažvelkime į jį šiek tiek plačiau:

  • Ar tai faktas, ar Tavo interpretacija?

  • Jei kitas žmogus Tau sakytų tą patį - ar laikytum tai tikrai pakankama priežastimi stovėti vietoje?

  • Ar ši priežastis padeda Tau augti, ar tik leidžia ramiai likti tame pačiame taške?

Tai gali būti labai nepatogių klausimų seka. Vis dėlto jie pravalo mintis. Padeda atpažinti, kur baigiasi realybė ir prasideda proto žaidimai.

Praktinis įrankis: pasiteisinimų detektorius

Kai pagauni save stabtelėjusį - prasuk šią platesnę savistabos praktiką ne tik mintyse. Idealu būtų susirašyt atsakymus ant popieriaus.

Dalinuosi čia 15 klausimų, kurie padeda atpažinti pasiteisinimų lygį ir sustiprinti vidinį aiškumą. Jie nėra skirti tam, kad nuteistum save. Priešingai - jie skirti tam, kad taptum nuoširdesnis(-ė) sau. Kad mažiau švaistytumei energijos apsukriems paaiškinimams ir daugiau - kryptingiems veiksmams.

  1. Kokį pasakojimą kuriu sau, kad pateisinčiau atidėliojimą?

  2. Ar aš sau leistinu tonu vadinu baimę atsargumu – tik todėl, kad gerai skamba?

  3. Ar mano dvejonė saugo nuo galimos rizikos, ar nuo tikro veikimo?

  4. Jei kažkas kitas sakytų tą patį, ar skambėtų tai stipriai?

Keep reading with a 7-day free trial

Subscribe to Daugiau Aiškumo to keep reading this post and get 7 days of free access to the full post archives.

Already a paid subscriber? Sign in
© 2025 Povilas Petrauskas | MCC, ACTC
Privacy ∙ Terms ∙ Collection notice
Start writingGet the app
Substack is the home for great culture

Share