500 prenumeratorių ir klausimas, kurį priėmiau „asmeniškai“

Ritualas gilesniam ryšiui su savimi, klientais, komanda ir artima aplinka

Kai visai neseniai pasidalinau, kad Substack’e pasiekiau 500 prenumeratorių ribą, tai keletas skaitytojų pasidomėjo, kaip tai padariau. „500 prenumeratorių“ - čia jau tas skaičius, kai galiu ką nors pasakyt, dalintis patirtimi?

Hmmm, galvojau, kad gal „dar ne laikas“. Tada kitos mintys, tarsi teniso kamuoliukai į sieną:
- pala, pala, o kaip tada mokantys už turinį?
- o tie tūkstančiai sekėjų/kontaktų/prenumeratoių kitose platformose?
- o kaip su pastovumu dalintis kuriamu turiniu jau 10+ metų?
- o kaip iš to gimstančios veiklos mentorystės grupės ir proti ribose augantis verslas?

Bendrai paėmus - visa tai susiveda į vieną visumą. Tad dalinuosi čia tiem trim (kaip aš be Jūsų!? 🫣) , kas užsiklausė įžvalgų apie „500 prenumeratorių ribą“. Na, jei taip labai jau tikslingai dėl skaičių, tai aš sau jau ties 300 riba atsakiau - rašysiu čia daugiau ir daugiau, kad augčiau, kad mokyčiausi, kad kurčiau vertę ir jausčiau tą malonų atsakomybės jausmą.
Man tas užklausimas apie visą šią veiklos seką - lyg nedidelė žiežirba, kuri pažadino norą sustoti, peržvelgti veiksmus ir pasidalinti mintimis, kurios galbūt bus vertingos tiems, kas:
- jau rašo, bet su kiekvienu „publish“ paspaudimu abejoja „ar tikrai viskas gerai?“,
- galvoja pradėti, bet vis atidėlioja (nors ir šimtą kartų girdėjo pasakymą, kad „kaip darai bet ką, taip darai viską“),
- ar tiesiog stebi, kaip vienas ar kitas kūrėjas pasirinko savo kryptį (ir šimtu procentų (ar, kaip mes Marijampolėj sakydavom “duodu dantį“) - nepasirinko Jūsų krypties kurti.

Nesirinkti „vieno kelio“ ar „tobulo plano“

Substack nėra mano verslas. Bet jis yra labai svarbi mano verslo dalis. Tai erdvė, kur:
– reflektuoju realius kasdienius patyrimus su koučingo klientais (pagal visas etikos procedūras, kur neminimi vardai, o aprašomos situacijos jau būna virtę bendrinimėmis, jungiančios pasikartojančias įžvalgas),
– dalinuosi mintimis, kurios man pačiam svarbios, ir įžvalgomis, kurios, tikiu, gali būti vertingos kitiems,
– palaipsniui kuriu naują bei plėtuju esamą ryšį su skaitytoju, kuris tampa ir klientu, ir rekomendacija, o kartais - bendrakeleiviu kituose formatuose (visiškai tesingai - net iš mažo skaičiaus tai pavyksta, nes konversijai yra svarbus ne tik kiekis, bet ir kokybė).

Misija - išlaikyti vientisumą/nuoseklumą

Tai, ką darau Substack’e, iš esmės labai panašu į tai, ką darau savo versle jau ilgą laiką:
– kuriu vertę nemokamai (savaitiniai naujienlaiškiai pradėti dar 2013 m., podcast’ai, socialinių tinklų turinys ir pan.),
– per laiką tai grąža yra ne per „clickbait’ą“, o per pasitikėjimą, lojalumą, kvietimą gilinti bendrystę.

Monetizacija Substack’e
Man - tai dar vis eksperimentas. Jį paskatino vieno mentoriaus klausimas: „Gal jau laikas susitikrinti – ar suburta auditorija pasiruošusi mokėti už tą vertę, kurią taip nuosekliai kuri ir dalini nemokamai?“

Bliambački - man tokie klausimai nebūna tik „pagalvojimui“ :)
Tą patį vakarą įjungiau opcijas mokamam turiniu ir… kitos dienos rytą matau pirmąjį, founding member statuso prenumeratorių.

Šiandien turiu 20+ mokančių prenumeratorių.
Ar tai daug? Na, kaip kam. Man tai reiškia ideologinį lobyną.
Ar tai reikšminga? Taip.
Kai kurie iš jų atvirai sakė, kad pasirinko mokėti ne dėl „ekskliuzyvinio turinio“, o už tai, kas jau buvo dalintasi. Už ryšį. Už kelionę kartu.

Tai tik dar kartą primena:
Substack nėra verslo modelis. Tai - santykių modelis.

Rašinėjau ir akimirkai sustojau įsiklausyt į vaikų vėlyvųjų pusryčių šurmulį. Jie savaip kuria savo ryšio „Substack’us“ :)

Viskas, kas padaryta dėl to, kad būtų pasiekta 500 prenumeratorių riba - rašymas su viena pirmine intencija, kuri yra tik dalintis. Antrinė - tapti geriau rašančiu. Juk kai gali geriau, tai ir darai daugiau. Tiesa? Tokia ta „paslaptis“.

Kur kas daugiau nei mokama prenumerata

Tikrinausi su keletu kūrėjų ir vis panašus modelis pasikartoja. Tad sujungiu ne tik savo patirtį, kuri, tikiu, įneš daugiau aiškumo, kaip čia viskas gali būti daug paprasčiau nei įsivaiduojama pradžioje.

1. Klientų (ne prenumeratorių) pritraukimas per turinį:
   Rašantys dažnai gauna asmeninius užklausimus dėl konsultacijų, paslaugų ar bendradarbiavimų vien todėl, kad jų turinys atliepia tiesioginę skaitytojo problemą. Nors ir iš gana neilgo buvo Substack’e, bet jau galiu sakyti, kad bendravimo čia daugiau nei kituose soc tinkluose. Čia atviriau vyksta pokalbis ir visai daug. Parašytas tekstas nebūtinai “pramuš“ iškart. Gali užtrunkti laiko, kai jį pamatys tas asmuo, kuris susisieks asmenine žinute ir nuo tada bus pereita į kitą bendravimą. Vien tik nuo gruodžio antros pusės, kai rašau Substack’e - pradėjau tris asmeninio koučingo sesijų ciklus su naujais klientais bei du pasijungė į koučingo mokyklą. Sumoje tai ~18,5 tūkst eur pajamų metų laikotarpiui. Tai tik įrodo tą pačią tendenciją, kad turinys padeda vystyti veiklą ne per „paspausk šį mygtuką ir susimokėt“, o per pasitikėjimą.

2. Partnerystės ir rekomendacijos (affiliate procesas):
   Tinkamas įrašas gali būti pradžia bendradarbiavimui: interviu, kurso medžiaga, ar net bendri produktai. Apie vieni kitus čia sužinome ne vien iš to, kad vieni rašo, o kiti tik skaito. Komentarų skiltis yra irgi ta vieta, kuri jungia. Aišku, nebus tinkama po kito kurėjo tekstais taškytis nuorodomis į savo turinį ar į e-shop’us. Ilgalaikį ryšį siekiantys kurti palaiko vieni kitus, diskutuoja, dalinasi vieni kitų kuryba (beje, tai yra vienas iš būtų, kaip mokamą turinį skaityti nemokamai. aha, tikrai ;). jei bus susidomėjimas apie tai - galėsiu pasidalinti, kaip tai padaryt).
   Tuo pačiu - partnerystė čia persikelia ir visai į kitą lygį, kuomet post’uose visiškai organiškai (na, kur nesijaučia to grubaus pardaviminio poskonio su „va koks super duper mano sukurtas dalykas, tad greit skubėkit jį nusipirkt“) būna paminėti įrankiai, programos ar produktai, kuriuos autoriai patys asmeniškai naudoja. Iš partnerystės sutarčių (affiliate pincipu) gali atnešti papildomų pajamų. Tam net nereikia didžiulės auditorijos. Čia vėl ta pati valiuta - pasitikėjimas tarp skaitytojo ir rašytojo.

3. E-knygos (PDF), e-kursai, dedikuotos programos:
   Įžvalgos, kurios kyla rašant Substack, tampa pagrindu naujiems produktams/paslaugoms.
   Susidomėjimo sulaukę tekstai tampa PDF knygomis, kuriuos galima siūlyti tiek per Substack, tiek per išorinius kanalus. Tai gali būti ir simbolinį mokestį turinti, ir nemokama, bet toliau į taip vadinamą „kliento kelionę“ vedanti medžiaga.
   Taip vyksta turinį kuriančio ir turinio savam pokyčiui ieškančio susitikrinimas dėl galimos partnerystės ateityje. Šypsausi ir prisimenu tuos ūkininkų turguose vykstančius kaimiškos mėsos pasiragavimus, kurie padeda išsirinkti ir pirkti bei taip palaikyti smulkųjį verslą.
   p.s. aš turiu savo mėgstamus ūkius, iš kurių visada perku, bet visada smagu dar paragauti net jei ir abu žinom, kad pirksi :)

4. Turinio pernaudojimas:
   Tas pats turinys iš Substack perkeliamas į LinkedIn, Facebook, Instagram ar Youtube. Nors dabar esu vieno eksperimento eigoje ir iki rudens planuoju nesijungti prie kitų savo soc tinklų paskyrų, žinau iš patirties, kad tai veikia. Auditorijos yra šiek tiek skirtingos, o per tam tikrą laiko ta pati auditorija kinta, auga, jos poreikiai keičiasi. Tas veda link to, kad visas pasidalintas turinys yra tarsi archyvo kaupimas, kuris nėra tik sanėliavimas. Tai daugiau parodymas, kas per asmenybė yra turinio kūrėjas ir, kaip jis pats keičiasi, kai jo auditorija auga.
   Metai pastovios refleksijos labai daug reiškia tik tada, kai tie metai praeina. Tik tada pamatome, ką sukūrėme, kai konkrečiu metu tai buvo tik vienas kasdienis Notes’as, o per metus jie prisidėjo prie keletos straipsnių atsiradimo.
   Aš dar vis laikausi sau mintį apie turinio persidalinimo opciją, kai čia esantį tekstą paversiu video turiniu ir kelsiu papildomai ir į Youtube kanalą, kuris irgi gali būti papidomų pajamų šaltiniu. Visa tai - generuoja papildomas pajamas ar atveda naują auditoriją. Kartais net be papildomo darbo.

5. Turinys kaip reputacijos tvirtinimas:
   Kai kurie rašytojai Substack (ar ir kitus tinklus) laiko savo turinio portfolio. Ir tai padeda ne tik individualiame darbe, bet ir tada, kai juos kviečia į seminarus, konferencijas, ekspertines diskusijas ar net verslo partnerystes.
   Yra keletas dalykų, kuo tai tampa apčiuopiama nauda: paslaugos kaina tampa didesnė, o derybų apie „gal galima nuolaidėlę?“ ryškiai sumažėja.

Rašymas čia - net ne apie pati rašymą. Apie ryšį.

Jei Tu vienas iš tų, kas jau rašo, kuria ir ieško - tiesiog tęsk ir rodyk apie save kitiems ir taip prasidės kitas ryšio kūrimo etapas.
Ir jei Tu dar nepradėjai, bet svarstai - pradėk. Nebūtina iškart monetizuoti.
Kartais tik parašius 20 ar 30 tekstų supranti, apie ką iš tiesų yra Tavo žinutė.

O jei nori giliau būti šio turinio dalimi - gali prisijungti prie mokančių prenumeratorių.
Ten pasidalinu tuo, kas peržengia kasdienį refleksijos lygmenį - mintimis, klausimais, kurie kyla man kaip MCC/ACTC lygio koučingo specialistui dirbant su vadovais, komandomis ir jų pokyčio procesais.
Tai paprastai yra turinys, kuris lieka po Paywall’u, kuriame šį kartą ne tik asmeninės refleksijos klausimynas geresniam santykio kūrimui su klientais, savo aplinka, kolegomis, savimi, bet ir dar viena praktika, kurios dažnumą stengiuosi išlaikyt kas keturias savaites.

Ačiū, kad skaitai. Ačiū, kad esi.
Jei norisi - palik komentarą arba pasidalink šiuo tekstu su tuo, kuriam jis gali būti kaip impulsas pradėti, tęsti ar permąstyti savo kelią.

Ryšiui su savimi ir kitais

Kartais pats sau primenu, kad Substack nėra tik kanalas rašyti, o ritualas būti sąmoningam.
Šis dalis - dovana Tau už tą palaikymą, kurį gaunu.

Kviečiu į trumpą, vidinį sustojimą. Ne teorijai patvirtinti ar teisingiems atsakymams surašyti. Kviečiu patirti geresnį savęs pažinimą.

Refleksija ir praktika, kurią gali atlikti Tau svarbiu metu

Santykis su klientais / partneriais